Dauguvos upė, dar vadinama Vakarų Dvina (rusiškai – Западная Двина, baltarusiškai – Заходняя Дзьвіна, latviškai – Daugava). Dauguva yra didžiausia Latvijos upė, prasidedanti Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą. Toliau teka per Rusijos teritoriją, Baltarusiją bei Latviją. Pabaigoje įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje.
Daugavos upės ilgis – 1020 km, iš jų 357 km Latvijoje. Daugavos upės baseinas – 87 900 km², iš kurių Lietuvoje sudaro 2,9 % visos Lietuvos upių baseinų plotą.
Daugavos upėje yra pastatytos net trys Hidroelektrinės (HE):
1. Rygos HidroElektrinė, nutolusi 35 km nuo upės žiočių Rygos įlankoje.
2. Kegumo HE, nutolusi 70 km nuo žiočių.
3. Pliavinių HE, kuri yra nutolusi toliausiai nuo žiočių – per 107 km.
Buvo planuota statyti ketvirtą HidroElektrinę Latvijoje, bet dėl kritikos planų buvo atsisakyta.
Didžiausi miestai, pro kuriuos prateka Daugavos upė – Ryga, Salaspilis, Uogrė, Jekabpilis, Daugpilis, Polockas, Vitebskas.
Daugavos upės intakai (upės) – Aiviekstė, Polota, Kasplia, Meža, Dysna, Ūla, Laukesa, Uogrė, Velesa, Topora, Obolia, Drisa, Ušačia.
Dauguvos upės pavadinimo kilmė yra nuo žodžio daug, reiškiančio (vandens) apstą, gausybę.
Daugavos upė garsėja dideliais žuvies ištekliais. Norint žvejoti Dauguvos upėje, Jums reikės įsigyti Latvišką leidimą žvejybai.
