Samavas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 10 km į pietus nuo Zarasų, 8 km į rytus nuo Degučių. Ežero plotas 5,4 km². Ilgis 5,4 km, didžiausias plotis 2,1 km. Pietrytinė įlanka dar vadinama Ilgiu arba Bevardžiu. Ežero pietiniai ir vakariniai krantai aukšti, apaugę mišku, rytuose ir vakaruose – vietomis žemi, supelkėję. Ežerą supa Gražutės ir Tumiškės miškai, šiaurės rytuose prieina laukai. Samave yra 6 salos (jų bendras plotas – 2,8 ha). Atabradas platus, dengiamas smėlio, vietomis apaugęs nendrėmis, dugną dengia dumblas.
Ežeras priklauso Šventosios baseinui. Kranto linija labai vingiuota, gausu įlankų, iškyšulių,
ežere yra 6 salos. Krantai lėkšti, rytiniame gale vidutiniškai statūs, pakrantės ištisai apaugusios mišku,
kuris vietomis šlapias, mišrus, kitur – sausi pušynai. Vandens skaidrumas – apie 2 m, žalsvai rudos
spalvos. Nendrių juosta nuo 15-20 m iki 60 m pločio, o įlankose ar iškyšuliuose – iki 150 m pločio.
Už jos apie 30 m pločio plūdžių juosta. Kai kurios įlankos ištisai apaugę makrofitais. Vyraujantis
gruntas – smėlis, ir tik įlankose – dumblas. Ežero vandens apykaitos greitis nedidelis, apie 63% per
metus. Samavo plotas – 545 ha, vidutinis gylis – 5,9 m, o didžiausias gylis – 12,7 m. Pagal
maksimalaus ir vidutinio gylio rodiklį Samavo ežeras priskirtinas stratifikuotų ežerų grupei. Pagal
žuvininkystės tipą priskirtas karšiniams ežerams.
Samavo ežere vyraujanti žuvų rūšis yra kuoja, sudaranti 74,1% bendro visų žuvų skaičiaus ir
56,4% biomasės. Vertingesnių rūšių žuvys (ešerys, karšis, lydeka) sudaro apie 18,5 % bendro visų
žuvų skaičiaus ir 37,7% bendros biomasės.
Pagal žuvų išteklių būklės indekso rodiklių vertes, Samavo išteklių būklė yra tarpinė tarp
vidutinės ir geros. Ežere geros būklės yra karšio populiacija, santykinai geros būklės – ešerio
populiacija, tačiau lydekų ištekliai yra maži. Vertingesnių rūšių suaugę individai sudaro tik apie
ketvirtadalį visos žuvų bendrijos biomasės, todėl vidutinis individo svoris žuvų bendrijoje nėra
didelis.
Samavo batimetrinis planas:
