Seliaviniai ežerai

11106
seliaviniai-ezerai

Lietuvoje seliaviniai ežerai dideli, gilūs, didžiausias gylis dažniausia siekia 20 m. ir daugiau
metrų. Tai oligomezotrofiniai arba mezotrofiniai vandens telkiniai, juose dažniausia išreikšti visi trys temperatūros sluoksniai, o metalimnione vandens temperatūra neviršija 14–15oC.

Vandens skaidrumas siekia apie 5 metrus

Vandens skaidrumas siekia apie 5 metrus, o pH 7–8,5. Smėlėtas ir žvirgždėtas gruntas 1–2 metrų gylyje užima daugiau nei 25% dugno.

Deguonies kiekis epilimnione ir metalimnione neturėtų būti mažesnis kaip 10 mg/l, o dujų režimas yra palankus ištisus metus. Litoralės zona siaura, grunte smėlis arba žvyras, gali pasitaikyti riedulių. Dėl bangavimo tokiuose ežeruose vyksta grunto dalelių judėjimas, todėl bangų mūšos zonoje neauga makrofitai, jie užima tik 11 – 20 % viso ežero ploto, taigi būdingas fragmentinis užžėlimas. Šio tipo ežeruose gyvena reliktiniai vėžiagyviai, kuriais gali maitintis planktofaginės žuvys tokios kaip seliava. Lietuvoje žinoma daugiau nei 80 ežerų, kuriuose gyvena seliavos.

Lietuvoje žinoma daugiau nei 80 ežerų, kuriuose gyvena seliavos

Europinei seliavai (Coregonus albula) būdingos spalvos: nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, o pelekai tamsūs, kaip ir kitoms sykinėms žuvims būdingas riebalinis pelekas. Nugarinis pelekas turi 3–4 šakotus spindulius ir 8–9 nešakotus, analinis pelekas – 3–4 šakotus ir
10–13 nešakotų spindulių.

Galva maža, akys didelės, apatinis žandikaulis ilgesnis nei viršutinis, taigi burna viršutinė, ant pirmojo žiauninio lanko būna apie 36–52 žiauniniai spaigliukai. Šoninėje linijoje turi 70–91 perforuotus žvynus. Individai subręsta antraisiais arba trečiaisiais savo gyvenimo metais, neršia ant smėlėto dugno arba ant gyvų ar mirusių Dreisena polymorpha kolonijų, lapkričio–gruodžio mėnesiais, kai vandens temperatūra nukrenta iki 4–5 laipsnių.

Ikrai dugniniai, embrionai vystosi apie 130 parų. Išsiritusių lervų kūnas skaidrus, plonas, gelsvai pilkas, būdinga plaukiojamoji plėvė (iš kurios vėliau formuojasi pelekai), galva didelė, lervos dydis 7,5–8 mm. Trynio maišeliui sumažėjus, lerva pradeda maitintis smulkiais organizmais, kai trynio maišelis visiškai rezorbuojasi, o lerva pasiekia 15–25 mm ilgį iš plaukiojamosios plėvės formuojasi dorsalinis ir riebalinis pelekai. Suaugę individai minta zooplanktonu, o stambūs gali maitintis ir zoobentosu.

Rajonas / Ežero pavadinimas

Ežero plotas, ha

Max gylis ir vidutinis gylis, m

RajonasEžerasPlotasMax gylisVidutinis gylisPastabos
UtenosAlaušas1073,44211,9
UtenosAisetas505,74010,4
Akmena276,5
MolėtųAlaušai262,6
ZarasaųAntalieptės marios1911
Ančia422,6
Arinas375,4
IgnalinosAsalnai263,533
MolėtųAsveja1013,1
Aviris136,8
IgnalinosAžvintis263,8
MolėtųBaltieji Lakajai
MolėtųBaltis75,6
Baluošai254,0
IgnalinosBaluošas442,2
MolėtųBebrusai367,9247,3
RokiškioČičirys71539,2
AlytausDaugai912,742,5
IgnalinosDringis725,9
ZarasųDrūkšiai4226,733,3
Dusia2337,0
TrakųDvarčiai27,5
Erzvėtas206,4
Galadusis160,6
Galstas388,6
Galuonas591,4
TrakųGalvė388,2
IgnalinosGavys123,541,5
Giluišis16,7
Giluitis235,1
Ilgai13535,5
Ilmedas81,9
UtenosIndrajai300,2
MolėtųJuodieji Lakajai430,8
IgnalinosLinkmenas75,7
Luka75,8
ZarasųLuodis1320,0
MolėtųLuokesai105
IgnalinosLūšiai406,4
MolėtųMakys169,4
TrakųMargis121,3
Monaitis50,8
Monis102,5
Pakalas66,1
Pasrsvėtas87,4
MolėtųPeršokšnai206,7
Plateliai1205,0
Prūtas463,4
Rašia179,0
ZarasųSamavas545,3
AlytausSeirijis501,2
MolėtųSiesartis546,0
TrakųSkaistis296,3
Snaigynas210,3
Spindžius106,7
MolėtųStirniai897,0
IgnalinosSugardas122,8
IgnalinosŠakarvai79,5
Šlavantas187,6
Šlavantėlis55,6
Šulininkų26,1
ZarasųŠventas (Zarasų)439,718,2
IgnalinosŠventas (Ignalinos)61,0
UtenosTauragnas512,762,5
TrakųTotoriškių75,6
IgnalinosŪkojas190,330,5
IgnalinosŪsiai261,5
UtenosUtenas200,0
Vajuonis230,1208,1
Veisiejis440,1
ZarasųVencavas226,848,413,9
Verniejus95,9
Vievis291,8
Vilkinys149,6
MolėtųVirintai281,2
Vištytis197150
ZarasųZarasas323,4
IgnalinosŽeimenys436,3