Kauno marios – arba kitaip Kauno HE tvenkinys Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno HE užtvankos. Marių plotas – 6350 ha. Ilgis 93 km. Didžiausias plotis siekia 3,3 km. Didžiausias marių gylis – 22 metrai. Žemutinėje marių dalyje (~25 km. tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Marios čia plačiausios ir giliausios. Vid. atkarpoje (22 km. tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik slėnio dalis. Plotis čia 500 – 800 metrų, gylis 10 – 12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga: Plotis 200 – 300 m., gylis tesiekia 4 – 5 metrus. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.

Į marias įteka – iš dešnės: Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kainės – Šventupė, Žaisa. Vandens lygis vasarą svyruoja ~ 1,5 m. Prieš pavasario potvynį, jis pažeminamas dar 4 metrais. Marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauną nuo potvynių, reguliuoja Nemuno nuotėkį, tiekia vandenį Kauno HE.  Kauno marios pradėjo pildytis 1958 m. antroje pusėje, užtvenkus Nemuną. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Nemuno, nuo užliejimo saųgo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Iš vietų, kurias užliejo Nemunas, iškelta 45 gyvenvietės, tarp jų Rumšiškės su bažnyčia (architektūros paminklu). Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Liaudies buities muziejus. Prie Kauno marių taip pat pastatyta ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Marių krantuose, gausu poilsiaviečių. Vystomas vandens sportas, žvejyba. Mariose gausu įvairiausių žuvų, ypatingai lydekų, starkių, šamų, ešerių.

Kauno marių batimetrinis žemėlapis (planas)

Paspauskite, ant norimos marių dalies, taip padidinsite žemėlapį.