Lietuva yra jūros, ežerų, upių ir tvenkinių kraštas. Lietuvos žuvų fauną pagal gyvenimo tipą sudaro praeivės, reofilinės ir limnofilinės žuvų rūšys. Lietuvos gėluose vandenyse aptinkama 3 nėgių ir 66 žuvų rūšys. Iš jų 46 rūšys yra vietinės, o 23 introdukuotos ir pateko įvairiais būdais, skirtingu metu iš kaimyninių šalių. Daugumoje vandens telkinių gyvena žuvys ir jos tradiciškai yra naudojamos mėgėjiškai žvejybai. Verslinė žvejyba iki 2015 m. buvo vykdoma nedaugelyje vidaus vandens telkinių (10 ežerų). Daugelyje stintinų ir seliavinių vandens telkinių yra vykdoma specializuota stintų ir seliavų verslinė žvejyba.
Pagrindinė dalis Lietuvoje esančių vandens telkinių yra valstybinės reikšmės (neišnuomotini) vandenys. Į šį sąrašą įtraukti svarbiausi vandens telkiniai (ežerai, vandens talpyklos, upės bei Kuršių marios) turintys unikalią fauną ir florą, o taip pat svarbūs Lietuvos žuvininkystei.
Esame ežerų sąraše yra 957 bendro, daugiau kaip 75 tūkst. ha ploto akvatorijos ežerai, o tai sudaro apie 30 % bendro ežerų skaičiaus ir net 84 % ploto. Valstybinės reikšmės vandens talpykloms priskirta 478 talpyklos, kurių bendras plotas 5872,5 ha, upių sąrašas apima 662 įvairaus dydžio Lietuvos upes, 44 (6.7%) valstybinės reikšmės upės šiuo metu yra išnuomotos, o 169 upės yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu labai vertingos. Lietuvos vidaus vandenų bendras plotas – 2621 km2 – 4 procentai šalies teritorijos. Apie 858 vandens telkiniams išduoti leidimai naudoti žūkės plotus, apie 160 telkinių, kurių bendras plotas apie 130 ha – privatūs. Daugelis šalies ežerų nedideli – 90 procentų jų yra mažesni nei 50 hektarų, todėl jie tinka tik mėgėjų ir limituotai žūklei vystyti.
Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai sudaro beveik 5% šalies gyventojų. Panašus žvejų mėgėjų procentas yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Mėgėjiškai žvejybai 2014 buvo išduota apie 180 000 leidimų. Versline žvejyba vidaus vandens telkiniuose užsiima apie 300 žmonių. Verslinė žvejybos įmonės vidaus vandens telkiniuose 2014 m. sugavo apie 1194 tonas žuvų: Kuršių mariose -1038 t, Nemuno žemupyje – 75,8 t, polderiuose – 14,8 t, , ežeruose – 58,3 t, upėse ( ungurių) -6,454 t. Bendra verslinių sugavimų vertė yra apie 1,7-2,3 mln. EUR.
Tikslių duomenų, kiek žvejai mėgėjai sugauna žuvų, nėra. Remiantis mokslininkų ir apklausų duomenimis, žvejai mėgėjai sugauna nuo 1700 iki 3000 tonų žuvų per metus.
Pastaruoju metu labai populiarėja mėgėjų žvejyba jūroje. Daug dėmesio skiriama žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui. Kasmet į vidaus vandens telkinius 2010-2015 m. buvo išleidžiama apie 140-210 mln. įvairių rūšių žuvų lervučių bei jauniklių, planuojamame etape 2016-2020 metais iš viso planuojama įleisti 18 377,4 tūkstančius žuvų. Įžuvinimo medžiagos skirtumai susidaro dėl pasikeitusios įžuvinimo strategijos. Taip pat į dalį valstybinių vandens telkinių žuvis privalo įveisti žvejybos plotų naudotojai.
Žuvų bendrijų struktūrą bei išteklių dydį vidaus vandenyse lemia eilė gamtinių veiksnių. Yra nustatyta, kad įvairios žuvų rūšys, tame tarpe – verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektai yra paplitę bei pasižymi didžiausiais ištekliais tik tam tikro tipo vandens telkiniuose. Žinant minėtus dėsningumus galima įvertinti potencialią vandens telkinių vertę, įvairiais žuvininkystės aspektais ir padidinti jų gausumą. Šioje srityje labai svarbus vaidmuo tenka žuvivaisos darbams. Ataskaitoje pateikiamas perspektyvių vietinių, retų saugomų, introdukuotų žuvų rūšių ir vėžiagyvių atkūrimo planas bei išteklių reguliavimo priemonės.
Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl žuvininkystės vystymo krypčių – verslinės limituotos, mėgėjų žvejybos ir išteklių atkūrimo, veisimo bei mokslinių tyrimų tęstinumo ir koordinacijos. Mažesniuosiuose vandens telkiniuose ateityje numatome vystyti tik mėgėjų ir limituotą žvejybą. Verslinė žvejyba turi būti vykdoma pagrindiniuose vandens telkiniuose – dideliuose ežeruose, turinčiuose ilgalaikės verslinės žvejybos tradicijos, Kuršių mariose ir polderiuose ir Nemuno žemupyje.
Suintensyvėjus žuvų išteklių naudojimui ypatingą svarba tenka moksliniams tyrimams ir monitoringui. Programoje numatoma, kad vandens ekosistemų efektyvus išteklių naudojimas, vertingų ir saugomų žuvų rūšių apsauga turi būti atliekama remiantis moksliniais tyrimais ir monitoringo duomenimis. Pastaruoju metu žuvų išteklių ir vandenų ekologinė būklė vidaus vandenyse pagerėjo, tačiau moksliniai tyrimai ne visada yra koordinuojami tarp skirtingų institucijų (Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Veterinarijos tarnybos, (Žuvininkystės tarnybos). Vidaus vandens telkiniuose nepakankama yra žvejybos laimikių apskaita.
Žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose programa 2016 – 2020 metams ir strategijos metmenys yra pagrindinis dokumentas, pagal kuri bus koordinuojama ir vystoma žuvininkystė bei išteklių atkūrimas Lietuvos vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, turi būti planuojamos reikiamos lėšos, numatyti finansavimo šaltiniai, kad visi programos tikslai būtų realizuoti.