Mėgėjiška žvejyba
Remiantis mėgėjiškai žvejybai išduotų leidimų apskaitos duomenimis, leidimą įsigijusių žvejų mėgėjų skaičius kasmet auga. Jeigu 2002 m. mėgėjiškai žvejybai išduotų leidimų skaičius siekė apie 30 000, tai 2009 buvo išduota jau apie 80 000 leidimų, o 2014 m. išduota apie 250000 leidimų, t.y. > 3,1 karto daugiau. Negalima atmesti prielaidos, kad tai gali būti didėjančio žmonių sąmoningumo lygio padarinys (noras mėgstamu hobiu užsiimti legaliai, nepažeidžiant įstatymų). Kita vertus, tokios tendencijos gali rodyti, kad vis daugiau šalies gyventojų įsijungia į žvejų mėgėjų gretas. Kaip buvo pažymėta anksčiau apie didėjantį susidomėjimą mėgėjiška žvejyba liudija ir šią veiklą aptarnaujančio bei su ja netiesiogiai susijusio sektorių apyvartos apimtys. Gamyba – 9 gamybos įmonės, dirba 68 žmonės, 2012 metais pagaminta produkcijos už 3,5 mln. litų. Didmeninė prekyba – 36 įmonės, 179 darbuotojų. Pardavimai 2012 metais – 52,5 mln. litų. Mažmeninė prekyba – 200 parduotuvių, apie 500 darbuotojų. Pardavimai 2012 metais 130 mln. litų. Paslaugos – 4 mėnesiniai žūklės žurnalai, 3 savaitinės TV laidos, išlaidos reklamai, transportavimui, paslaugoms – daugiau nei 1 mln. litų. (Medžiaga panaudota iš I Lietuvos meškeriotųjų konferencijos, 2013).. Tokiu būdu su mėgėjų žvejyba susijusių paslaugų ir prekių apyvarta Lietuvoje yra apie 200 mln. litų per metus.
Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos, o taip pat remiantis apklausų duomenimis, Lietuvoje turėtų būti apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai sudarytų beveik 5% šalies gyventojų (panašus žvejų mėgėjų procentas yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse). Gausus meškeriotojų būrys daro didelę įtaką Lietuvos žuvų ištekliams. Deja, žvejų mėgėjų laimikių apskaita visada buvo labai apytikslė. Pvz., 1989 m. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narys per metus vidutiniškai pagaudavo 10,5 kg žuvies. Tokių narių – žvejų mėgėjų skaičius tais metais siekė 95 tūkst., taigi visų jų laimikis turėjo būti 997,5 tonų. Pagal dr. V. Žiliukienės 1994 m. duomenis, vienas meškeriotojas per dieną ežeruose vidutiniškai pagaudavo 1,68 kg žuvies. Po to atlikti tyrimai parodė, jog dienos laimikis nelabai pasikeitė ir
vidutiniškai svyruoja nuo 1 iki 2 kg. Kadangi meškeriojimo intensyvumas pastaraisiais metais didėja, bendri sugaunamos žuvies kiekiai susidaro gana dideli. Tikslių duomenų, kiek žvejai mėgėjai sugauna žuvų, nėra. Remiantis pastarųjų metų mokslininkų ir apklausų duomenimis, žvejai mėgėjai sugauna nuo 1700 iki 3000 tonų žuvų per metus, t.y. daugiau, nei žvejai verslininkai vidaus vandenyse ir Kuršių marios kartu sudėjus (~ 1400 t per metus). Šie skaičiai yra tik apytikriai, galima gana didelė paklaida tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Naujos mėgėjiškos žvejybos vystymosi formos: projektas „ŽVEJYBOS ROJUS“ ir jo įgyvendinimas.
Dvejose Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami žuvų išteklių gausinimo projektai pavadinti „Žvejybos rojumi“. Šių projektų tikslai leistų suformuluoti ir konkrečias programas, kas turi būti padaryta per tam tikrus terminus, tam tikroje vietoje, už šiam tikslui skiriamas lėšas ir numatant tam Žvejybos rojaus“ Molėtų rajono Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Bebrusų, Stirnių, Rudesos ežerai ir Zarasų rajono Luodžio, Asavo, Sartų ežerai, Antalieptės HE tvenkinys ir Šventosios upė tarp Luodžio ir Sartų ežerų. „Žvejybos rojaus“ tikslas – subalansuotos vandens telkiniui žuvų populiacijų ekosistemos sukūrimas, kur būtų ir žolėdžių, planktonu mintančių žuvų, ir plėšrūnių, žuvims pakaktų maisto, būtų tinkamos sąlygos nerštui, augmenijos – slėptis. Tokios ekosistemos per ilgesnį laikotarpį gali susiformuoti ir natūraliai, jei tik žuvys yra netrikdomos pernelyg intensyvios žvejybos, nėra antropogeninės taršos šaltinių, aplink telkinius vystoma ekologiška tvari žemdirbystė. Deja, idealių sąlygų užtikti tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose vis sudėtingiau, tad didesnis ar mažesnis gamtininkų, žvejų ir žuvininkų, dalyvavimas formuojant vandens telkinių
ekosistemas tampa neišvengiamu. „Žvejybos rojuje“ (taip oficialiai ir vadinasi projektas) akcentas turėtų būti pats žvejybos malonumas. Pirmiausia tam tikslui turėtų būti sudarytos visos žvejybai reikalingos sąlygos, sukurta infrastruktūra ir, žinoma, turėtų būti vandenyse sužvejotinų įdomių, įspūdingų laimikių. Teisingas tikslų suformulavimas – vienas iš svarbiausių prioritetinių uždavinių. Vėlesniame etape jau iš inercijos, mažesnėmis pastangomis, suveikus sinergijos principui, rezultatai būtų lengviau pasiekiami. „Aplinkos ministerijos pasirinktą modelį trumpai šiuo metu galima apibūdinti taip: nupirkti kuo daugiau įžuvinimo medžiagos ir sulesti ją į „Žvejybos rojaus“ vandenis.
Numatomi dar tam tikri ribojimai žvejybai, tačiau pasirinkto modelio idėjos jie nekeičia, teisiniai aktai dar tik rengiami ir kol kas, praėjus jau metams nuo darbų pradžios, vis dar neveikia. Tam, kad sėkmingai įgyvendintume intensyvaus žuvinimo projektą vandens telkiniuose, be žuvinimo dar turi būti sukurta ir infrastruktūra, būtina tokiai veiklai. Deja, lėšų
tam nenumatyta. Prieš pradedant projektą nepagalvota, ar toks intensyvus žuvinimas duos gerus, blogus rezultatus, ar nebus jokių rezultatų, nes galimi visi trys variantai.
Kadangi „Žvejybos rojaus“ vandenys jau žuvinami, galima konstatuoti, kad visi trys variantai, skirtinguose vandens telkiniuose jau dabar pasitvirtina. Tačiau pagrindinis dalykas į kurį turėtume atkreipti dėmesį ir darbai, prie kurių turėtume susitelkti – kadangi projektas ne žvejų, žuvų, o žvejybos „rojus“ – žvejybos infrastruktūra.
Zarasų „Žvejybos rojus“ ypatingas tuo, kad visus telkinius jungia Šventosios upė, iš dalies todėl, „suvėrus“ visus vandenis į vieną grandinę, ir projektas vystosi gan nuosekliai.
Kitokia situacija Molėtų r., kur „Žvejybos rojaus“ ežerai pakliūna į dviejų, Rudesos ir Siesarties, upelių baseinus. Pastaraisiais metais Lietuvos vandens telkiniuose pastebimai gausėja žuvų, pirmiausia atsikuria ir gausėja vietinių, nuo seno mūsų vandenyse gyvenančių žuvų populiacijos: kuojų, lynų, karšių, ešerių, lydekų ir kt.
Kadangi pastaraisiais metais jokių pastebimų gamtos permainų (išskyrus anomalią šios vasaros ir rudens sausrą)) neįvyko, vienintele šių naujų ir gerų tendencijų priežastimi galima laikyti nelegalios žvejybos mastų sumažėjimą.
Drastiškai pasikeitusios administracinės baudos pasirodė esančios gan efektyvios. Realios ir didelės baudos už nelegalią žvejybą bei prievolė kompensuoti gamtai padarytą žalą, žvejybos priemonių, tinklų, valčių, netgi automobilių, konfiskavimas, nelegalius „žvejus„ nuo ežerų atbaidė. Prie to prisidėjo ir Žvejybos leidimų išdavimo sistemos ALIS įdiegimas, pagerėjęs leidimų platinimas, kas pastebimai sumažino nelegaliai žvejojančiųjų asmenų skaičių.
Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos ir Vilniaus universitetų ichtiologų, 2014–2015 metais atlikusių daugiau nei 150 Lietuvos ežerų ir tvenkinių žuvų išteklių tyrimus, duomenimis, daugelyje vandens telkinių žuvų išteklių būklė yra pakankamai gera. Neišsiskiria šiuo atžvilgiu ir „Žvejybos rojams“ abiejuose rajonuose priskirti vandens telkiniai. Tarp jų tik
Galuonų ežere žuvų ištekliai skurdūs, o Luodžio ežero žuvų ištekliai yra pastebimai pereikvoti verslinės žvejybos. Žuvų išteklių gausa ir jų atsistatymas nėra siejamas vien tik su intensyvesniu šių ežerų žuvinimu, kadangi tiriamuoju laikotarpiu, jei šie ežerai ir buvo žuvinti, bet nepakankamai. Tiesa, Baltųjų Lakajų, Bebrusų, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Luodžio ežerus Žuvininkystės tarnyba dar 2011–2013 m. žuvino europiniais unguriais, tačiau ypatinga ungurių gausa 2014 m. šie vandens telkiniai dar neišsiskiria, jie juk dar neužaugo, kad juos jau būtų galima žvejoti. Nors Baltuosiuose Lakajuose, Stirniuose iki šių metų buvo leidžiama verslinė žvejyba, tačiau dėl to žuvų nesumažėjo. Išgaudžius dalį žuvų likusioms liko daugiau maisto, todėl jos greičiau augo ir bendra žuvų masė ežeruose nesumažėjo, žuvys nesusmulkėjo. Pagrindinės verslinės žuvies – seliavų ištekliai Baltųjų Lakajų, Stirnių, Bebrusų ežeruose yra pakankamai geri. Ypač didelis žuvingumas Šventosios tvenkinyje Zarasų r., kur žuvų biomasė siekia net 300 kg/ha, o galima produkcija – 60 kg/ha. Vien tik lynų ir stambių karšių čia galima būtų sugauti daugiau nei po 52 kg/ha. Nedaug nusileidžia Išnarų ežeras Molėtų r., kur žuvingumas taip pat labai didelis. Atskirai paminėtinas Sartų ežeras, nes jis vienas iš nedaugelio šalies ežerų, kuriame gyvena gausi salačių populiacija, čia sugaunami įvairaus amžiaus sterkai, šamai, nors šios žuvys šiame ežere įžuvinamos ir nebuvo. Kadangi tyrimų metu buvo sugauta įvairaus amžiaus grupių žuvų, reiškia, kad jos Sartų ežere sėkmingai išneršia, o jų jaunikliams yra geros sąlygos maitintis ir išaugti iki žvejus pradžiuginančių laimikių dydžio.
“Žvejybos rojaus“ vandens telkinius, kaip ir buvo numatyta projektuose, intensyviau pradėta žuvinti 2014-2015 m. Į Šventosios upę, tekančią per Zarasų rajoną, išleista apie 300 vnt. iki 1–3 kg svorio paaugintų šlakių, taip pat apie 6 000 vnt. paaugintų margųjų upėtakių. Visi „Žvejybos rojaus“ vandens telkiniai šiais metais buvo žuvinami lydekomis, sterkais, šamais ir lynais, o Rudesos ežeras – karpiais. Žvejų mėgėjų visuomenė teigiamai vertina žuvų pagausėjimą, intensyvų vandens telkinius žuvinimą. Tam panaudojamos ir už žvejybos leidimų išdavimą surinktos lėšos. Tačiau neturi būti pamirštama dar viena, pakankamai svarbi detalė – įžuvinimo efektyvumas. Kad žuvinti vandens telkinius reikia – nekvestionuojama, dar daugelyje vandens telkinių galėtų būti didesni plėšriųjų žuvų kiekiai, tačiau tai nereiškia, kad surinkus dar daugiau lėšų, suleidus dar daugiau mailiaus į vandens telkinius, plėšriųjų ir kt. žuvų stygiaus problema bus išspręsta. Todėl neatidėliotinas darbas – nustatyti realų įžuvinimo poveikį išteklių atkūrimui ir rekreacinei žvejybai.
